išvadinti

išvadìnti tr. 1. Q55, SD¹204, K, M, Š, Rtr, NdŽ, DŽ¹ pakviesti, pašaukti, kad ateitų ar nueitų, paraginti, paprašyti kartu išeiti; išvilioti: Išvadinu ant rankos (kautis) SD423, N. Led išvadinaũ vyrą iš karčemos J. Kur nueisi, jo neišvadýsi, kol neprisisotina (neprisigeria) KzR. Atejo i išvadìno vaiką iš numų Up. Atejo pri lango ten alkieriaus, brolį išvadìno Trk. Aš ir išvadináu mamunę tą savo, sakau, antai, veizėk, tanciavo[ja] Krtn. Trečiąkart ligoninėn nebeišvadiñs manę Pn. O kad aš jį išvadìnčia pavasarį, tai gal nuvažiuotum pas jum Krs. Tasai pranašavimas pagal literą išmanos apie žmones žydų, kurios buvo išvadintos ižg vergystės Egipto DP418. Vytaudas brolį Jogailos Narimantą išvadino į vaidą S.Dauk. Takelius praminsi, žirgą nuvarginsi, kolei mane jaunuolėlę iš čia išvadinsi LTR(Ukm). O žvirblelis pelėdėlę išvadino šokt (d.) And. | prk.: Anie moka vogti: piningus iš kišenės kaip vadinte išvadina Šts. | Mirė, mažniais i muni išvadìno (po jo mirties ir aš susirgusi vos neiškeliavau) Šv. | refl. tr. K, Š, Rtr, NdŽ, DŽ¹: Už durų išsivadìno ir primušė Krs. Antaniukas atėjo, išsivadìno tetę Mžš. Išsivadináu lauko [iš geriančių kompanijos] – prisisprogs dar Rdn. Sūnus išsivadino savo motiną tėvo ieškotų LTI22(Bs). Pirmiausia išsivadìno jie vyriausiąjį Eglės sūnų Ąžuolą į girią (ps.) P.Klim. Karalienė išsivadino Anskį į antrą galą, kur stovėjo marčios lova ir visas kitas jos kraitis I.Simon. 2. pavadinti, praminti, įvardyti: Visap išvadìna: ir ratelis, ir polka Brš. Kur juos (triušius) spėsi išvadýt visus vardais Bsg. Gana to, kad žmonės ėmė manyti, jog išsipravardžiuoti galvijais pažemina, o gyvulius žmoniškai išvadinti juos paaukština Vaižg. Tep jį ir ižvadìno – Vilku LzŽ. 3. LL319, Š, DŽ¹, KŽ, JT328, Dkš, Sd išpravardžiuoti, iškoneveikti, išdergti: Išvadinti pijuku, vagimi J. Jie išvadìno mane senmerge NdŽ. Sakuotnugariais i smalabambiais, visaip išvadýdavo [miškuose gyvenančius] Sutk. Jie mani vėl kvaila išvadìno Jrb. Boba visaip išvadìno, išbuvo Klt. Išvadinaũ aš jį ir vėpla, ir kerėpla, o tas nieko Upn. I tą pačią apstrošija, visokia išvadina Pln. Kur už durių, aną bi kaip ten ir išvadìnsam [žiedą dalijant] End. Žmogų dar gali kiaule išvadìnt Sug. Ir vyrą išvadino užperiu kiaušiniu Žem. Iš manęs tyčiojos: vieni bepročiu, kiti bedieviu išvadino J.Bil. Senelis piktas bedieviais išvadìna, labai baras Plvn. Vaikai turi mokytis iš tų vadovėlių, kuriuos mokytojai yra išvadinę netikusiais A.Sm. Munęs mergės nepažino, žilu ožiu išvadìno (d.) Gršl. ^ Abu vogė, abu kitus vagimis išvadino, kai tie savo vilnas pažino KrvP. | refl. Š, NdŽ, DŽ¹, Vkš: Moterys išsibarė, išsivadìno Klvr. \ vadinti; apvadinti; atvadinti; įvadinti; išvadinti; nuvadinti; pavadinti; parvadinti; pervadinti; pravadinti; privadinti; razvadinti; suvadinti; užvadinti