išvadinti

išvadinti
išvadìnti tr. 1. Q55, SD1204, K, M, Š, Rtr, NdŽ, 1 pakviesti, pašaukti, kad ateitų ar nueitų, paraginti, paprašyti kartu išeiti; išvilioti: Išvadinu ant rankos (kautis) SD423, N. Led išvadinaũ vyrą iš karčemos J. Kur nueisi, jo neišvadýsi, kol neprisisotina (neprisigeria) KzR. Atejo i išvadìno vaiką iš numų Up. Atejo pri lango ten alkieriaus, brolį išvadìno Trk. Aš ir išvadináu mamunę tą savo, sakau, antai, veizėk, tanciavo[ja] Krtn. Trečiąkart ligoninėn nebeišvadiñs manę Pn. O kad aš jį išvadìnčia pavasarį, tai gal nuvažiuotum pas jum Krs. Tasai pranašavimas pagal literą išmanos apie žmones žydų, kurios buvo išvadintos ižg vergystės Egipto DP418. Vytaudas brolį Jogailos Narimantą išvadino į vaidą S.Dauk. Takelius praminsi, žirgą nuvarginsi, kolei mane jaunuolėlę iš čia išvadinsi LTR(Ukm). O žvirblelis pelėdėlę išvadino šokt (d.) And. | prk.: Anie moka vogti: piningus iš kišenės kaip vadinte išvadina Šts. | Mirė, mažniais i muni išvadìno (po jo mirties ir aš susirgusi vos neiškeliavau) Šv. | refl. tr. K, Š, Rtr, NdŽ, 1: Už durų išsivadìno ir primušė Krs. Antaniukas atėjo, išsivadìno tetę Mžš. Išsivadináu lauko [iš geriančių kompanijos] – prisisprogs dar Rdn. Sūnus išsivadino savo motiną tėvo ieškotų LTI22(Bs). Pirmiausia išsivadìno jie vyriausiąjį Eglės sūnų Ąžuolą į girią (ps.) P.Klim. Karalienė išsivadino Anskį į antrą galą, kur stovėjo marčios lova ir visas kitas jos kraitis I.Simon. 2. pavadinti, praminti, įvardyti: Visap išvadìna: ir ratelis, ir polka Brš. Kur juos (triušius) spėsi išvadýt visus vardais Bsg. Gana to, kad žmonės ėmė manyti, jog išsipravardžiuoti galvijais pažemina, o gyvulius žmoniškai išvadinti juos paaukština Vaižg. Tep jį ir ižvadìno – Vilku LzŽ. 3. LL319, Š, 1, , JT328, Dkš, Sd išpravardžiuoti, iškoneveikti, išdergti: Išvadinti pijuku, vagimi J. Jie išvadìno mane senmerge NdŽ. Sakuotnugariais i smalabambiais, visaip išvadýdavo [miškuose gyvenančius] Sutk. Jie mani vėl kvaila išvadìno Jrb. Boba visaip išvadìno, išbuvo Klt. Išvadinaũ aš jį ir vėpla, ir kerėpla, o tas nieko Upn. I tą pačią apstrošija, visokia išvadina Pln. Kur už durių, aną bi kaip ten ir išvadìnsam [žiedą dalijant] End. Žmogų dar gali kiaule išvadìnt Sug. Ir vyrą išvadino užperiu kiaušiniu Žem. Iš manęs tyčiojos: vieni bepročiu, kiti bedieviu išvadino J.Bil. Senelis piktas bedieviais išvadìna, labai baras Plvn. Vaikai turi mokytis iš tų vadovėlių, kuriuos mokytojai yra išvadinę netikusiais A.Sm. Munęs mergės nepažino, žilu ožiu išvadìno (d.) Gršl. ^ Abu vogė, abu kitus vagimis išvadino, kai tie savo vilnas pažino KrvP. | refl. Š, NdŽ, 1, Vkš: Moterys išsibarė, išsivadìno Klvr. \ vadinti; apvadinti; atvadinti; įvadinti; išvadinti; nuvadinti; pavadinti; parvadinti; pervadinti; pravadinti; privadinti; razvadinti; suvadinti; užvadinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • įsvadinti — įsvadìnti Š, NdŽ, KŽ 1. Pj, Als, Sd žr. įsodinti 1: Ale jį sugavo ir vėl įsvadìno į šlajas ir vėl išvežė LKT167(Ktč). Įsvadinau vaiką į mašiną, išvažiavo Rdn. Kovo mėnesį, balandžio vieną motrišką įsvadìns į stakles – be šienpjūtės jau nekels… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvadinti — išvadi̇̀nti vksm. Mán pasi̇̀sekė ją̃ išvadi̇̀nti iš namų̃ …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išputnoti — 1 išputnoti tr. Š prk. išvadinti; išprašyti: Negal išputnoti vyrą iš karčemos, t. y. išvadinti J. Ledva ledva išputnojau, ka važiuotų į veselę Krš. Paskolink anam piningų, tai paskuo neišputnosi End. putnoti; atsiputnoti; įputnoti; išputnoti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvadinimas — išvadìnimas sm. (1) NdŽ, KŽ 1. SD422, Q55, I, N → išvadinti 1. 2. Vad → išvadinti 3: Gana jam buvo pasakyti, jog susimušę par išvadinimą vienas antro kėpiu P. Tiej žmones jo nekenčia ir rėkia visokiais išvadìnimais Vlk. vadinimas; atvadinimas; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • razvadinti — ×razvadìnti (hibr.) tr. išvadinti, išprašyti: Razvadìno namop LzŽ. vadinti; apvadinti; atvadinti; įvadinti; išvadinti; nuvadinti; pavadinti; parvadinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antsvadinti — antsvadìnti žr. antsodinti: Įnešė į kūtę, antsvadìno ant kumelės ir jo[ja] Yl. | refl. tr.: Tėvas atlėkė su dviračiu kaji kur į vaistinę, mergelę an dviračio antsisvadìnęs Trk. svadinti; antsvadinti; apsvadinti; atsvadinti; įsvadinti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkarventi — tr. apšaukti, išvadinti karve: Aš jį apkarvenù ir vėl geruoju su juom kalbu Skr. karventi; apkarventi; iškarventi …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkeikti — tr. piktais žodžiais išvadinti, apiplūsti: Apibarė, apkeikė Alk. Kur mane sykį apkeikė, aš ten daugiau neperku Alk. Aš, kai užsiuntu, tai apkeikiu juos visus Skr. | refl.: Juk čia jau nebebuvo broliai ir seserys, o svetimi, kurie ir apsikeikdavo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsvadinti — apsvadìnti žr. apsodinti: 1. Visas stalas vaikais apsvadìntas Vkš. | refl. tr.: Apsisvadìno stalą, vieša Rdn. Po penkis šešis [mažus vaikus] aplei savi apsisvadìna Nmk. 2. Į ritinį (aplink) apsvadìntas kapas Varn. Eglikėms apsvadìntas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvadinti — apvadìnti tr. pavadinti, praminti, įvardinti: Kap apvadìna kas, tep ir lieka Rmš. Jį visi durnium apvadìno Dglš. ║ refl. turėti vardą: Kap jūs apsivadìnat? Mrc. Nu to laiko ir ans (miškas) apsivadìno popo miškas Tl. vadinti; apvadinti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”